VipNight Networks

Kažkurią čia dieną manęs paklausė, kaip yra skaičiuojamos CHMOD reikšmės. Visi jau žino, kad naudojamas (dažniausiai) triženklis skaičius, pvz.: 775, 750, 777. Bet ne daug kas žino, kaip tai paskaičiuot.
Taigi, pradėsim elementariai - įsivaizduokime, kad turime paprastą bylą ‘test’ be jokių teisių nustatymų, tai atrodys šitaip: ———-. Dešimt brūkšnelių. Pirmasis reiškia bylos tipą. d - katalogas, s - socketas, p - pipe, l - nuoroda/shortcutas. Yra dar keletas variacijų, bet jų mums kol kas nereikės. Sekantys trys - vartotojo teisės, dar kiti trys - vartotojo grupės teisės, likę trys - kitų teisės. Tarkime, jog norime, kad mes galėtume skaityt/rašyt, grupė - skaityt, kiti -skaityt.
Read atributo vertė - 4;
Write atributo vertė - 2;
Execute atributo vertė - 1;
Dabar paskaičiuokime: RW = 4+2 = 6, R = 4, R = 4, RW/R/R = 644.
Ką reiškia 755? 7=4+2+1=RWX, 5=4+1=RX, 5=4+1=RX.

Tai tiek šiam kartui apie bylų atributus.

Taigi ir man panūdo išmėgint naująjį Ubuntu Hardy, tiesa, jis dar tik Alpha 1 būsenoje… Pasiėmiau savo ištikimąjį Intenso CD-RW diskiuką, pasileidau k3b, pasirinkau Erase Disk, type: Fast. Viskas šaunu, greit patogu… Parsisiunčiau Hardy Alpha 1 Kubuntu versiją (aš už KDE), įsirašiau .ISO atvaizdą į diską, viskas be jokių problemų. Ir čia susimąsčiau (velnias mane už to liežuvio traukė…): “Ar tik ne per gerai čia viskas einasi…”. Rebootinu savo ‘pisiuką’, jis sėkmingai užkrauna CD bootloader’į ir… sėkmingai išmeta klaidą… WTF?!!

Klaida #1: Trindami su k3b naudokitės Full trynimu, nes Fast kažkodėl nepašalina takelių su duomenimis apie buvusį įrašą…

Persirašiau CD iš naujo, dėl viso pikto susitikrinau MD5 CHECKSUMS’sus. Done, viskas allright. Reboot, Boot, Loading… Vualia… LiveCD užsikrovė, standartinis KDE darbastalis. Spaudžiu Install. Prisipažinsiu, visas procesas praktiškai 1:1 buvusiems (Dapper, Feisty, Gutsy). Spaudžiu Finish mygtuką ir godžiai stebiu status bar’ą… Ir ties 94-95% nutiko tai, dėl ko net žagtelėjau - kompiuteris nei iš šio, nei iš to persikrovė. Beje, persikrovė taip, kad reikėjo motininei plokštei siųst PowerOff signalą Power mygtuko pagalba (turbūt visi jau žino, kad ilgėliau palaikius Power mygtuką, motininė plokštė būna priverstinai išjungiama). Na, galvoju, velniop tuos 6-5 procentus, pabandysiu užkraut sistemą. “STOP” - pasakė man GRUB’as… - “Ar galite man parodyti, ką reikia krauti?”.. Taigi, GRUB’as nesukonfigūruotas, gyvos sistemos nėra…

Bandžiau įsirašyt ir dar kartą, bet vėl nutiko tas pats. Matyt arba mano senukas hardas nebeatlaiko formatavimo ir particijavimo, ir “sminga”, arba pasitaikė kažkoks bug’as būdingas kubuntu/amd platformoms/asrock motininėms. Kad ir kaip ten būtų, laukiu oficialios Hardy versijos.

Šiandien galų gale prisiruošiau prasivalyt savo stacionarų kompiuterį nuo nereikalingų bylų. Pasakysiu rezultatus - 1.5GB nereikalingo šlamšto buvo išmesta.

Ką aš turėjau:
Ubuntu Gutsy upgreidintą iš Ubuntu Feisty;
Gnome (pagal nutylėjimą su Ubuntu);

Ko man reikėjo:
Ubuntu Gutsy (švaraus);
KDE - be jokio šlamšto.

Pirma, ką padariau, tai išdiegiau senąji kernelį, ty, pašalinau initrd atvaizdą (Gutsy yra 2.6.22, Feisty 2.6.20). Tai man davė kelis šimtus megabaitų.
Pašalinimas standartinis, per apt-get (kam patogiau - gali naudot aptitude).

Antra, pašalinau (visiškai), viską, kas buvo susiję su Gnome, vėl gi, keli šimtai megabaitų. Jei neliko Gnome, tai kam reikalingas ir gnome-desktop-manager? Taip, gdm taip pat iškeliavo anapilin.

Toliau vyko visiškas sistemos valymas nuo žaidimų, compiz, beryl, ir visokio kitokio šlamšto.

Na, po viso valymo turime tik tuščia konsolę.. ir ką gi dabar daryt…

Įsirašiau k-desktop-manager (juk gdm išmetėm.) KDE yra pagrinde pritaikytas Qt, o gdm ir Gnome - GTK+, taigi, kam naudot tai, kas tam neskirta? kdm - štai, ko mums reikia.
Toliau įrašyti buvo šie paketai:
kdebase;
kde-core;
kdeartwork;
Štai po viso šito, galima drąsiai rašyt ’sudo kdm’ ir džiaugtis nauju švariu KDE.

Paminėsiu savo dabartinę programų komplektaciją:
Aplinka - Ubuntu Gutsy/KDE;
Interneto naršymas - Opera 9.50b;
El. Pašto skaitymas/rašymas - Mozilla Thunderbird;
IRC - mIRC over WinE;
VoIP - Skype;
DC - LinuxDC++;
Muzika - XMMS;
Filmai - VLC;
CD/DVD rašymas - Graveman;
WebDev įrankiai - Quanta Plus;
Ofiso reikmenys - OpenOffice.
Reikėtų paminėt ir ntfs3g, wine.

Visa šita revoliucija man davė štai tokį ‘performancą’:
eil@libra:/$ uptime
02:59:06 up 1:01, 2 users, load average: 0.03, 0.03, 0.04
eil@libra:/$ ps aux | wc -l
112

Šiandien kažkaip prisiminiau vieną linux/unix mėgėjų frazę, visada priešpastatomą MS gerbėjams: “mūsų OS nėra virusų.” Ir susimąsčiau - ar tikrai. Gi UNIX/Linux sistemos idealus virusų taikinys… Tiesa, BSD sistemos virusams teoriškai turėtų būt mažiau atsparesnės virusams, nei Linux, nes FreeBSD sukompiliuota programa turėtų veikti ir NetBSD, ir OpenBSD. O Mandrake Linux kompiliuota programa gali neveikti kitose distribucijose.

Ką turi turėt virusas, kad galėtų plist šiose sistemose:
Nepriklausomybę nuo modulių/bibliotekų. Taigi, kompiliuojamos kalbos kaip ir atkrenta, lieka interpretuojamosios.
Gebėjimą plist internetu. Bet kuri labiau išvystyta interpretuojamoji kalba turi galimybes kurti socket’us bei prie jų jungtis.
Mokėjimą rast galimybę plist per daugelį mašinų. Štai čia situacija komplikuota, kadangi šios sistemos garsėja stabilumu bei branduolio saugumu. Serveriai lieka už borto, pagrindinis taikinys - desktop variantų naudotojai.

Štai šie pagrindiniai (išvardinti toli gražu ne visi) aspektai atbaido virusų kūrėjus nuo šių sistemų užkrato kūrimo. Bet tai nereiškia, kad virusų joms nėra.. Virusų yra net ir Symbian OS.

Tačiau Linux/UNIX vartotojai tikrai gali jaustis saugesni už Windows vartotojus, nes sistema yra tikrai daug kartų atsparesnė nei Microsoft kūriniai. Dauguma programų yra open source, kas leidžia daug greičiau surast esamus pažeidžiamumus bei taip pat greit juos užtaisyt.

Taigi, palikime ši klausimą retoriniu… Kam reikės, tas atsakymą ras. Aš jau radau. Aš naudoju Linux.